- bėdinas
- bė̃dinas, bėdinà bdv. Šimtáms tū́kstančių bėdinų̃ biudžèto išlaikýtinių tèks paláukti geresnių̃ laikų̃.
.
bėdinas
Look at other dictionaries:
bėdinas — bė̃dinas, à adj. (3b) Š turintis bėdą ar bėdų, nelaimingas, vargingas: Žmonės sako, kad nėr laimės toje žemėj bėdinoje B.Sruog. Bėdinas vaikelis, tėvų neteko Jnš. Jisai ramina bėdiną ligonį LTII242. O širdele bėdinoji, ko taip liūdi, ko vaitoji? … Dictionary of the Lithuanian Language
bėdinumas — bėdinùmas sm. (2); L → bėdinas … Dictionary of the Lithuanian Language
